Įvairiomis renginių formomis, minint iškilaus poeto Vytauto Mačernio šimtmetį, vasaros atostogų metu aplankyta Žemaitija.

Plungės rajone esantis Žemaičių Kalvarijos miestelis nuo seno garsus tuo, kad liepos mėnesį kone dvi savaites čia vykstantys Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai pritraukia minias tikinčiųjų, o pati šventovė yra gausiai lankoma Lietuvos ir užsienio turistų. Maldininkai apvaikšto 20-ties Kryžiaus kelio koplyčias ir kitas žymias vietas. Miestelio centre – paminklas Motiejui Kazimierui Valančiui – Žemaičių vyskupui, švietėjui, rašytojui, istorikui, blaivybės sąjūdžio organizatoriui. Šiek tiek toliau, 2011 metais statytas koplytstulpis, įamžinęs 90-ąsias poeto V. Mačernio metines ir visai čia pat – atminimo lenta, kuri žymi V. Mačernio žūties vietą. 1944 metais spalio 7 dieną, arkliu traukiama brikele, iš savo gimtosios Šarnelės jis vyko į Žemaičių Kalvariją. Tačiau karo neramumų apsuptyje atsitiktinai žuvo nuo tuo metu iš kitos pusės išnirusio rusų tanko paleistos artilerijos sviedinio skeveldros. Arklys jį nebegyvą parvežė į kaimynų kiemą. Palaidoti kapinėse Žemaičių Kalvarijoje buvo sudėtinga dėl ten prasidėjusių mūšių. Todėl jis buvo palaidotas netoli savo gimtųjų namų, ant jo pamėgto, taip vadinamo Žvyrynėlio kalnelio. V. Mačerniui atminti, 1987 metais Žemaičių Kalvarijos miestelyje, poeto Eugenijaus Matuzevičiaus iniciatyva, įkurtas muziejus ekspozicija, kuriame – V. Mačernio poezijos knygos, nuotraukos, dokumentai bei asmeniniai poeto daiktai. Už maždaug ketverto kilometrų nuo Žemaičių Kalvarijos –V. Mačernio tėviškė Šarnelė. Nuoroda rodo kryptį ir 2 kilometrų kelio atkarpą žvyrkeliu link poeto kapo. Privažiavus stovėjimo aikštelę, informacinis stendas skelbia, kad toliau, pusę kilometro reikia eiti pėsčiomis. Einant poeto gimtinės taku, galima atsisėsti ant suolų, paskaityti jo „vizijas“, kurios prie tako iškaltos akmeninėse plokštėse. Beveik kelio viduryje iš po žemių išteka Kerpauskų šeimos šaltinis. Juozo ir Adolfinos Kerpauskų šeima karo metais, šlaite iškastoje slėptuvėje, rizikuodami savo vaikų gyvybėmis, slėpė ir gelbėjo nuo sunaikinimo kelias žydų šeimas. Apie anuomet Šarnelėje gyvenusius Kerpauskus byloja ir sodybos vietoje pastatytas paminklinis akmuo. Tako pabaigoje iš tolo matomi mediniai laiptai, kuriais užlipus ant Žvyrynėlio kalnelio ir ilsisi poetas V. Mačernis. Kukliame, netaisyklingos formos, lauko akmens paminkle įcementuotos trys juodo šlifuoto granito plokštės. Viršutinėje dalyje, ovalo formos plokštėje, iškaltas poeto portretas, o horizontalioje plokštėje iškaltas įrašas: „VYTAUTAS MAČERNIS 1921–1944“ Apatinėje horizontalioje plokštėje yra paties poeto žodžiai: „Tu, žmogau, gyvenimo išsilgęs / Amžino, – neamžinas esi“. Visa aplinka dvelkia ramybe ir susikaupimu. Ant kalnelio du nedideli informaciniai stendai. Vienas skirtas V. Mačerniui ir jo šeimai. Jis atsuktas į jo gimtąją sodybą, kuri ir matosi už maždaug 300 metrų. Čia įdėta buvusios nuo seno šiose apylinkėse gyvenusių Mačernių sodybos schema. Yra trumpas poeto senelių ir tėvų bei valdomo ūkio pristatymas.

Dienos pabaigoje aplankytas Žemaitijos nacionalinio parko Gardų ozo pažintinis takas.