Jis apsaugos mylimą moterį. Net jei teks dėl to paaukoti savo laisvę…

„Apsaugok mane“ – knygos „Išlaisvink mane“ tęsinys.

Šis nežabotos aistros, veiksmo ir pavojų kupinas romanas nuo pirmųjų puslapių įtrauks skaitytojus ir privers spėlioti – ar įmanoma laiminga atomazga?

Policijos ieškomo narkotikų prekeivio Adriano kalintai Lėjai atrodė, kad jos svajonės niekada neišsipildys, kad jai nelemta išsivaduoti iš žiauraus nusikaltėlio gniaužtų, tačiau štai – ji kartu su Kopu (kurio tikrasis vardas Neitas) gali įkvėpti saldaus laisvės oro! Deja, tik trumpam, nes Neitas sužeistas, o tai apsunkina slapstymąsi – ginkluoti vyrai neatsilieka, o įsimylėjėliai gali pasikliauti tik savimi.

Suvokusi, kad ne tik jai ir Neitui, bet ir jos draugei Natalijai gresia pavojus, Lėja puola į neviltį. Tačiau Neitas, pasiryžęs atskleisti savo praeities paslaptis, pasiūlo netikėtą išeitį. Dar būdamas paaugliu jis paliko tėvų namus ir dabar nemato kitos išeities – tik nuleidus galvą sugrįžti. Juk jo tėvas – lygiavertis Adriano konkurentas…

Deja, planas žlunga. Neitas lieka vienas su Lėja ir Natalija, kurias privalo žūtbūt apsaugoti. Nelaimingas atsitiktinumas nulemia tai, kad merginos vėl patenka į Adriano nelaisvę. Trokšdamas vien keršto ir grasindamas nuskriausti Nataliją, Adrianas ruošiasi kuo skubiau vesti Lėją, kuri, puolusi į neviltį, ryžtasi ištarti lemtingąjį „taip“.

Neitas nenuleidžia rankų – jo sumanymas rizikingas, o kaina milžiniška. Bet argi meilė Lėjai to neverta?

„Apsaugok mane“ – jau septintasis nežabotos aistros, veiksmo ir pavojų kupinas bestselerių autorės Agnės Bausienės romanas, kuris nuo pirmųjų puslapių įtrauks skaitytojus ir neleis atsiplėšti nuo knygos, kol nepaaiškės, ar Lėjai ir Neitui lemta būti kartu.

Agnė Bausienė – lietuviškų meilės romanų autorė, galinti pasigirti ne tik gausiomis gerbėjų gretomis, bet ir net keliomis bestseleriais tapusiomis knygomis. Agnės romanus vienija tai, kad juose stiprūs jausmai pagardinami atsikvėpti neleidžiančiu veiksmu ir netikėtais siužeto posūkiais.

„Gimiau 1992 pavasarį, augau ir šiuo metu gyvenu Kėdainių rajone. Mano gimtasis kaimas visuomet buvo ta vieta, į kurią norėjau sugrįžti. Baigiau Josvainių gimnaziją, kurioje ir užsimezgė mano noras rašyti. Tiesa, pirmasis kūrinys dienos šviesos taip ir neišvydo. Jis net nėra pabaigtas, bet saugiai tūno mano kompiuteryje, kad visuomet prisimintų man nuo ko viskas prasidėjo. Daug vėliau, gimus dukrai pradėjau skaityti daug meilės romanų, bet nei viename mano skaitytame romane (nors skaičiau tikrai gerų) veiksmas nesivystė taip, kaip norėjau aš. Todėl vieną ramų vakarą, dukrai miegant šalia manęs, sugalvojau parašyti pati. Ir taip visai netyčia gimė mano pirmoji knyga. Po jos dar viena ir dar viena… Kartais rašyti būna labai sunku, dėl to atsiranda mėnesio ar kelių pertrauka, o po jos vėl kimbu į darbus. Mano mūza nenuspėjama – ateina nekviesta ir išeina neprašyta, dėl to visuomet labai džiaugiuosi, kai ji užsibūna. Tuomet knyga rašosi kaip per sviestą. Rašau tai, ką mėgstu skaityti pati – meilės romanus. Mano galva jie puikus pabėgimas nuo kasdienybės. Stengiuosi, kad ir mano knygos būtų tokios. Nenoriu, kad paskaičius mano knygą skaitytojui įsiskaudėtų galva nuo painių siužeto vingių. Noriu, kad užvertęs paskutinį puslapį skaitytojas užsimerktų ir giliai įkvėptų pagalvojęs, kad ir jo laukia tokia meilė, jausmai ir aistra. Juk viskas ir prasideda nuo svajonių ir minčių…“
Agnė Bausienė