Neįtikėtinai jautri, kupina šviesaus liūdesio knyga yra vienatvės ir praradimo meditacija, o kartu – odė žmogaus ir šuns draugystei.

Rašytoja staiga netenka geriausio draugo, mentoriaus, vyro, kurį, ko gero, mylėjo. Po jo mirties gauna ir visiškai nepageidaujamą palikimą – šunį. Mažą moters butą užpildo dvigubas sielvartas – gedi ne tik ji, bet ir didžiulis vokiečių dogas. Apmąstydama savo būtį, santykį su išėjusiu draugu, rašytoja tuo pat metu bando perprasti gyvūno mintis ir širdį. Išorinis pasaulis vis labiau atsitraukia, atlaisvindamas vietos naujai draugystei.