Knygos „Pūga prie Mėmelio. Atvadavimo saga“ trečiasis leidimas skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osioms metinėms.

Istorinės karinės apybraižos „Pūga prie Mėmelio“ autorius Alfonsas Eidintas ėmėsi siekdamas paneigti sklandančias versijas, kad už Klaipėdą turime būti dėkingi Stalinui, kuris po karo jos neprijungė prie Kaliningrado srities, ir kitokius klaidinančius dalykus. Ėmėsi rašyti šią knygą ir dėl to, kad neklaidžiotume ir specialiai ano laiko politiniais tikslais tyčia sukurtų versijų miglose. Klaipėdiečių sukilimo versija buvo sugalvota, nes anuo metu kitaip negalima buvo kalbėti – esą kraštas 1923 metais sukilo ir prisijungė savo noru prie Lietuvos. Taip tada rašyta ir kalbėta, nors istorikas Adolfas Šapoka dar 1932 metais savo redaguotoje „Lietuvos istorijoje“ gana atvirai išdėstė Klaipėdos prisijungimo istoriją. Tačiau sąvokos „sukilimas“ ir „sukilėliai“ taip įsitvirtino, kad jų nevengta kartoti nei tada, nei dabar, netgi ir užsienio autorių darbuose. Metai bėga ir į visišką užmarštį traukiasi 1923-iųjų metų įvykių herojų vardai – retai minimas sukilėlių vadas Jonas Polovinskas-Budrys, grupės vadas Mykolas Kalmantavičius-Bajoras, kurio vyrai užėmė Klaipėdą, eina į užmarštį žuvusieji užimant Klaipėdą – leitenantas Viktoras Burokevičius

"Pūga prie Memelio" - tai beletrizuota istorija apie 1923-iųjų Klaipėdą ir Lietuvą, apie daugiabriaunę Lietuvos įvykdytą politine ir diplomatinę bei karinę operaciją - Klaipėdos sukilimą.

Kai lietuviai užėmė Klaipėdą, Matas Šalčius dienoraštyje įrašė: „Ši diena pradeda naują erą mūsų tautos istorijoje, nes mes šiandien pirmu kartu pasirodėme agresingoji pusė dėl savo žemių surinkimo, tai reiškia, kad mes turime stiprios valios mūsų žemes rinkti..."

Patriotinis nusiteikimas „vaduoti Klaipėdą" buvo labai stiprus, atsirado nemažai savanorių iš Didžiosios Lietuvos šaulių, norinčių dalyvauti rizikingame žygyje. Tad idealistinis patriotinis pakilimas „atvaduoti langą į platųjį pasaulį" ir sėkmingai pasibaigęs Klaipėdos žygis tvirtai įsirėžė į tautos istorinę sąmonę. Klaipėdos krašto prijungimas pakėlė patriotinį lietuvių ūpą po karinio ir diplomatinio pralaimėjimo kovose dėl Vilniaus krašto.

Šioje istorinėje karinėje apybraižoje "Pūga prie Memelio" papasakota savita visų tų įvykių versija, kuri susiklostė iš istorinės medžiagos. Tai anų dienų įvykių rekonstrukcija. Knyga skirta visiems, kuriems rūpi mūsų krašto praeitis ir garbinga jos istorija.