Šiuolaikiškai, dalykiškai Elenai beveik keturiasdešimt. Ji įgijo gerą išsilavinimą ir padarė sėkmingą karjerą. Moteris įgyvendino paauglystės svajonę – paliko namus, pakeitė aplinką, sulaukė sėkmės. Ji ištekėjusi, augina dvi dukteris ir vis dėlto jos neapleidžia nusivylimo jausmas, kad metai prabėgo tuščiai.

Kristofas niekada nebuvo išvažiavęs iš miestelio, kuriame užaugo kartu su Elena. Jis jau nebe toks gražus kaip anksčiau. Gyvena neskubėdamas ir atidėliodamas svarbius sprendimus rytojui. Atrodytų, kad Kristoforas nevykėlis, bet vis dėlto jis tvirtai tiki, kad viskas dar tik prieš akis.

Tai romanas apie didįjį susidūrimą – dviejų sielų, dviejų socialinių sluoksnių, praeities ir dabarties, mūsų svajonių ir to, ką iš jų galop padaro gyvenimas. Kūrinys pasakoja apie grįžimą į savo kraštą, apie dar vieną gyvenimo šansą dviem ir meilę, kuri ateina nepaisydama atstumų ten, kur dainuojamos Sardou dainos ir einama balsuoti prieš save.

Nicolas Mathieu gimė 1978 m. Vogėzuose. Po istorijos ir kino studijų persikėlė į Paryžių, ten dirbo įvairius darbus. 2014 metais išleido pirmąjį romaną „Aux animaux la guerre" – jį kartu su Alainu Tasma adaptavo televizijai. 2018-aisiais už antrąją knygą „Leurs enfants après eux" gavo svarbiausią Prancūzijos literatūrinį apdovanojimą – Goncourt'ų premiją. Autorius šalyje labai išpopuliarėjo ir šiuo metu yra plačiai skaitomas, ypač jaunosios kartos skaitytojų, kurie jo knygose atranda gyvą savo kasdienio gyvenimo portretą.