Kam ši knyga skirta ir apie ką ji

Kayah, Ryszard Rynkowski, Kanye West, Kasia Kowalska, Johnny Depp, Justyna Kowalczyk, Robert Pattinson, Britney Spears, Edyta Bartosiewicz, Danuta Stenka... Kas sieja šiuos garsius žmones? Visi jie yra sirgę depresija ir išdrįso apie tai prabilti. Depresija yra dažna liga. Ji paliečia garsius ir negarsius žmones, žvaigždes ir paprastus mirtinguosius. Tai sunki būklė (žodžiai, kartojami šioje knygoje kaip mantra, - „depresija yra sunki liga“). Ši liga smarkiai apsunkina funkcionavimą ir gali kuriam laikui sustabdyti aktyvų gyvenimo būdą, ypač kai nėra tinkamai diagnozuota ir gydoma. Tačiau, kaip matyti iš minėtų garsenybių, depresija nebūtinai atima sėkmės, tobulėjimo, šeimos ar profesinės karjeros galimybes. Depresijos simptomai dažni paauglystėje, nes tai ypač jautrus laikas žmogaus gyvenime. Tuo metu atsakome į svarbiausius klausimus apie vertybes ir gyvenimo kryptį. Depresija šiuo laikotarpiu gali rimtai sutrikdyti sergančio žmogaus gyvenimą ir reikšmingai paveikti jo ateitį.

Tokie pastebėjimai paskatino parašyti šią knygą. Jei daug paauglių kenčia nuo depresijos, verta jiems ir jų šeimoms padėti - paaiškinti su šia liga susijusias problemas ir kaip sergantis žmogus gali pagerinti savo būklę. Rinkdami medžiagą knygai, greitai supratome, koks didelis darbas mūsų laukia. Norėjome papasakoti, kas yra depresija, kaip ją gydyti, kaip padėti žmonėms, kenčiantiems nuo šios ligos. Taigi nusprendėme medžiagą padalyti į dvi dalis. Pirmoje knygos dalyje aprašome žmonių, kenčiančių nuo depresijos, funkcionavimą ir bendruosius gydymo metodus - ji labiau psichoedukacinio pobūdžio. Antroje dalyje aprašome konkrečius elgesio su paaugliais, kenčiančiais nuo depresijos, ir jų gyvenimo kokybės gerinimo būdus - tai psichoedukacinis vadovas ir patarėjas. Abi dalis galima skaityti atskirai arba kartu.

Iš pradžių norėjome parašyti knygą depresija sergančių jaunuolių tėvams. Tėvai dažnai dėl vaiko ligos patiria daug kančių ir skausmo, jaučiasi sutrikę, nesaugūs, bejėgiai. O juk žinome, kad jų požiūris gali arba labai padėti, arba sutrukdyti pasveikti. Tačiau greitai supratome, kad norime kreiptis ir į sergančius jaunus žmones. Jaunystėje tėvai yra labai svarbūs, bet paaugliai tampa vis savarankiškesni. Jiems reikia išsamių žinių apie savo ligą, ir jų neturėtų gauti tik iš interneto, kur, be labai rimtų ir išmintingų šaltinių, galima rasti daugybę mitų ir nepatvirtintos informacijos. Pagalba tik jaunų žmonių tėvams nesikreipiant į jaunimą - ne pati geriausia mintis. Štai kodėl nusprendėme parašyti knygą, skirtą tėvams ir nuo depresijos kenčiantiems paaugliams.

Pirmiausia perskaityti knygą siūlome ir tėvams, ir nuo depresijos kenčiantiems vaikams. Tačiau mums bus malonu, jei šis vadovas pravers ir žmonėms, kasdien dirbantiems su depresija sergančiais pacientais. Leidinys gali būti naudingas nustatant diagnozę, taip pat - kaip psichoedukacijos šaltinis. Manome, kad pirmas žingsnis psichinės sveikatos stiprinimo link yra psichinę ligą valdančių mechanizmų išmanymas.

Rašant knygą, kuri skirta įvairiems skaitytojams, kyla naracijos problema. Ar turėtume nuasmenintai rašyti apie viską - tiesiog „Depresija yra liga“? O gal geriau kreiptis tiesiai į tėvus: „Jei jūsų vaikui gydytojas diagnozavo depresiją, ar tai reiškia, kad vaikas sunkiai serga“? Gal kreiptis į paauglius: „Sergi depresija? Deja, tavęs laukia sunki kova su liga“? Nusprendėme panaudoti visus pasakojimo būdus. Galbūt kai kuriems skaitytojams dėl to skaityti bus sunkiau. Surizikuosime, nes norime vienodai kreiptis į skirtingas skaitytojų grupes. Be to, žmonės panašūs vieni į kitus: suaugusieji - į vaikus, vaikai - į suaugusiuosius, sveiki žmonės panašūs į sergančiuosius. Kreipdamiesi į skaitytojus antruoju asmeniu, norime pabrėžti šį panašumą. Tikime, kad sveikas žmogus gali įsijausti į sergančiojo situaciją ir jį suprasti. Taip pat manome, kad tėvai sugeba įsijausti į savo vaikų padėtį (dažniausiai taip ir daro), o augantys vaikai tam tikru gyvenimo momentu geba suprasti savo tėvus.

Šioje knygoje norėjome aprašyti depresijos prigimtį ir jos gydymo metodus. Depresija yra liga, kurios, kaip ir daugelio psichologinių problemų, negalima pastebėti iš pirmo žvilgsnio, kaip, pavyzdžiui, galime matyti sulaužytą koją. Dėl šios priežasties kartais sunku depresiją atpažinti, o dar sunkiau suprasti. Tačiau mes manome, kad depresijos supratimas ir priėmimas yra nepaprastai svarbūs gydymo procese (šioje knygoje kaip mantra kartojami ir žodžiai „priimk savo ligą“ bei „priimk savo sergantį vaiką“). Štai kodėl norėjome, kad knyga būtų mokslo populiarinimo leidinys. Mes remiamės tyrimais ir teorijomis, aiškinančiomis depresijos mechanizmus, aptariame patikrintus gydymo metodus ir bandome viską paaiškinti kuo paprasčiau. Tačiau nenorime apsunkinti skaitytojų nuorodomis į mokslinę literatūrą. Kartais, kai manome, kad tai ypač svarbu, pateikiame bibliografinę informaciją, tačiau tai veikiau išimtis nei taisyklė. Yra daug knygų, kuriose pateikiamas mokslinis požiūris į paauglių depresijos gydymą - žmonės, kuriuos domina tikslios nuorodos į tyrimus, visada gali jas rasti. Į bibliografiją įtraukėme leidinius, kurie buvo mūsų įkvėpimo šaltinis ir kuriais naudojomės.

Kaip minėjome, knyga yra padalyta į dvi dalis. Pirma dalis prasideda paauglystės aprašymu. Tai ypatingas laikas mūsų gyvenime - jau nesame vaikai, bet dar ir nesuaugę. Šiuo laikotarpiu daug įtampos ir konfliktų, kuriuos depresija dažnai sustiprina. Toliau aptariame medicinos požiūriu pagrindinius su depresija susijusius klausimus - taip, kaip šią ligą supranta psichiatrai. Mes, kaip ir terapeutai bei kognityvinio elgesio terapijos specialistai, manome, kad depresija rimtai sutrikdo mūsų mąstymą ir pasaulio supratimo būdą. Štai kodėl kalbame apie šios ligos įtaką mąstymui. Iš dalies pirmiausia rašome apie tai, kaip depresija veikia elgesį (dažnai elgesio pokyčiai yra pirmasis pavojaus signalas, kad vyksta kažkas negero). Taip pat paliečiame vaikų ir jaunuolių savižudybių temą. Savižudybė yra depresijos padarinys - dėl tragiško negrįžtamo poveikio reikia apie tai kalbėti. Tai trečia pagal dažnumą mirties priežastis paauglystėje. Žinios apie savižudybę gali apsaugoti nuo bandymo nusižudyti.

Antroje dalyje aprašome depresijos gydymo metodus. Pirmiausia pateikiame argumentus, kodėl būtinas gydymas. Žmonės dažnai nepaiso depresijos simptomų ir mano, kad jie praeis savaime, bet didelė tikimybė, kad taip neatsitiks. Toliau kalbame apie galimą psichoterapinį poveikį, daugiausia dėmesio skirdami toms terapinės pagalbos formoms, kurių veiksmingumas įrodytas. Taip pat nurodome, kaip pasirinkti psichoterapeutą. Vieną skyrių paskyrėme farmakologiniam depresijos gydymui - jame aptariame ir daugybę su tuo susijusių mitų. Kartais būtina hospitalizacija, todėl antroje dalyje aptariame gydymą ligoninėje. Norime sumažinti patiriamą nerimą, nusprendus vaiką guldyti į ligoninę, ir įtikinti skaitytojus, kad kartais tai yra būtinas ir teisingas sprendimas.

Visumą papildo du psichoedukaciniai komiksai. Pirmasis tinka norint suprasti ir gydyti psichines ligas, antrasis - apie depresijos gydymą. Juose apibendriname svarbiausius dalykus. Abiejuose remiamės kognityviniu elgesio modeliu, kuris yra pagrindinis mūsų darbo modelis. Tikimės, kad pavyko paprastai pateikti pagrindines šios knygos tezes. Mes skatiname terapeutus naudoti šiuos komiksus pacientų psichoedukacijos poreikiams.

Galiausiai norėtume atkreipti dėmesį į vieną svarbų dalyką. Galbūt skaitote šią knygą, nes įtariate, kad sergate depresija arba kad artimas žmogus kenčia nuo šios ligos. Jei skaitant šis įsitikinimas stiprės, tikėtina, kad didės nerimas ir baimė. Pasinaudokite tuo. Nerimas gali paskatinti apsilankyti pas specialistą - psichologą, psichiatrą ar psichoterapeutą. Pasinaudokite tokia proga. Visų pirma, neverta pačiam nustatyti diagnozės. Tokios diagnozės dažniausiai būna neteisingos. Antra, šios knygos skaitymas nepakeičia gydymo, ypač kai reikalingi vaistai, todėl nerekomenduojame savigydos metodų. Tinkamas gydymas - farmakologinis ar psichologinis - būtinas ligos atveju.