Kas galėjo pagalvoti, kad SSRS Aukščiausiojo teismo Karinei kolegijai, pasiuntusiai myriop tūkstančius aukščiausių įvairių šalių pareigūnų, 1926–1948 m. vadovavo... aistringas retų drugelių kolekcininkas Vasilijus Ulrichas, o jo nurodymus vykdęs ir pasmerktų žmonių šaudytojų komandai vadovavęs ilgametis NKVD komendantas Vasilijus Blochinas vaikystėje labai mylėjo arklius ir pertraukose tarp kruvinų egzekucijų sklaidydavo iliustruotas knygas apie žirgus?..

Į kruviną stalininių budelių mėsmalę, kuri vadinasi NKVD, nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1945 m. gegužės 8 d. pateko ir buvo nužudyti 17 tarpukario Lietuvos ministrų, tarp jų ir vidaus reikalų ministras Kazimieras Skučas. Daugumos minėtų pareigūnų palaikai atsidūrė nežinia kur. Tik 2017 m. K. Skučo dukterėčiai Virginijai Skučaitei pavyko pamaskvėje, specialiajame NKVD objekte „Komunarka“, aptikti apytikrę ne tik K. Skučo, bet ir kito vidaus reikalų ministro – Juliaus Čapliko – bei teisingumo ministro Antano Tamošaičio palaikų užkasimo vietą.

Knygoje „Traukinio į mirtį pėdsakais. Kazimieras Skučas istorijos akivaruose“ glaustai, argumentuotai, nuosekliai pasakojama, kada, kodėl ir kaip buvo suimti K. Skučas su saugumo departamento direktoriumi Augustinu Povilaičiu, kaip jie buvo vežami į Maskvą, ten tardomi, kalinami ir nužudyti. Leidinys „Traukinio į mirtį pėdsakais. Kazimieras Skučas istorijos akivaruose“ gausiai iliustruotas istorinėmis nuotraukomis, pateikti K. Skučą pažinojusių žmonių, artimųjų prisiminimai, glausta jo biografija, keliami iki šiol skaudūs klausimai.