Jiems neskambėjo fanfaros, pasakė jis. Ir tai yra gerai, nes kai likimas apsireiškia garsiomis fanfaromis, visada reikia pasisaugoti. Fanfarų garsai paprastai skelbia tik mažus, beprasmius dalykus [...]. O rimti gyvenimo dalykai užklupdavo netikėtai, užliedavo staiga, kaip vanduo.

Natalia Ginzburg (1916–1991) – garsi žydų kilmės italų prozininkė. Augo į antifašistinį judėjimą įsitraukusioje šeimoje, už šią veiklą Romos kalėjime nukantintas ir pirmasis jos vyras, rašytojas ir leidėjas Leonas Ginzburgas. Parašė 12 knygų, buvo apdovanota prestižine „Strega“ premija. Vienas žinomiausių N. Ginzburg romanų „Visi mūsų vakar“ – pirmoji šios autorės knyga, pasirodanti lietuviškai.

Antrojo pasaulinio karo išvakarės. Nedideliame šiaurės Italijos miestelyje skirtingose gatvės pusėse gyvena dvi labai skirtingos šeimos. Priešais turtingo muilo fabriko savininko namus įsikūręs nepasiturintis našlys. Šių šeimų vaikai tampa artimiausiais ir kartu daugiausia iššūkių vienas kitam metančiais gyvenimo draugais.
Glaudūs šeimų santykiai ima irti po našlio dukters Anos romano su kaimynų sūnumi. Nėščia nepilnametė turi nuspręsti, ką pasirinkti – abortą ar gyvenimą gėdoje ir skurde. Aną išgelbėja daug vyresnio, ekscentriško šeimos draugo netikėtas pasiūlymas, priverčiantis merginą išvykti į Italijos pietus, kur jai teks susidurti ne tik su naujų santykių išbandymais, bet ir su įsisiautėjančio karo žiaurumais.

„Visi mūsų vakar“ – detali šeimos drama platesnės Antrojo pasaulinio karo dramos akivaizdoje. Aviacijos antskrydžiai N. Ginzburg prozoje lieka antrame plane. Ji sutelkia dėmesį į žmonių tarpusavio santykius, kasdienio gyvenimo blyksnius. Neišsipildžiusios meilės, praradimai, ginčai, išdavystės šeimoje – būtent čia, intymioje aplinkoje, išryškėja Italiją apnikusio nerimo, pralaimėjimo nuojautos.

„Natalia Ginzburg yra galinga rašytoja.“ – Italo Calvino

„Ginzburg kūryba man tartum atskleidė didžiulę paslaptį, kurią mėginau išsiaiškinti visą savo gyvenimą... Atrodė, kad jos žodžiai perteikia kažką be galo tikro apie mano pačios gyvenimo patirtį.“ – Sally Rooney