Iki XVIII a. vidurio vakariečių gyvenimo trukmė beveik nesikeitė – ji neviršijo 25–30 metų. Per kitus tris amžius žmonija matė daugybę inovacijų, laimėjimų ir lemtingų klaidų, įvykusių mėginant pagerinti sveikatos kokybę. Nors dabar išsivysčiusių šalių gyventojas vidutiniškai gyvena net triskart ilgiau, XXI a. pastebimas ženklus sveikatos blogėjimas: pasaulinės pandemijos, dažnesnės širdies ir kraujagyslių ligos, daugiau nutukimo.

„Žmonijos sveikatos istorijoje“ J. D. Zeitoun aiškina dabarties žmogaus prastėjančios sveikatos priežastis, glaustai ir informatyviai aprašo svarbiausius pastaraisiais amžiais vykusios medicinos raidos etapus ir aptaria karščiausias diskusijas sveikatos tema. Kada prasidėjo kalbos apie vakcinacijos naudą? Kaip žmonija reagavo į ankstesnius pandemijų protrūkius? Kaip buvo identifikuotas gripas, tuberkuliozė, pasiutligė ir kitos ligos? J. D. Zeitoun atsako į šiuos ir kitus klausimus, leidžiančius pažinti žmonijos kelią link sveikesnio, ilgesnio ir kokybiškesnio gyvenimo.

„Visai neseniai, laikydamiesi karantino reikalavimų, tokių kaip privaloma saviizoliacija ar įmonių uždarymas, žmonės įrodė, jog yra pasiruošę dėl sveikatos atsisakyti ne vieno gyvenimo privalumo. [...] Jei esame pasiryžę ir toliau teikti prioritetą sveikatai, o ne kitiems turtams, žinios apie tai, kokie ankstesni žingsniai sveikatos politikoje buvo sėkmingi, o kokie – nedavė rezultatų, gali būti labai naudingos.“
J. D. Zeitoun

Jean-David Zeitoun (Žanas Davidas Zetonas) – klinikinės epidemiologijos mokslų daktaras ir praktikuojantis gydytojas, šiuo metu gyvenantis Paryžiuje. Jis reguliariai publikuoja straipsnius Le Monde, Les Echos dienraščiuose, aktyviai pasisako sveikatos klausimais Prancūzijos ir užsienio žiniasklaidoje. Knygoje „Žmonijos sveikatos istorija. Gyventi tris kartus ilgiau. Kokia kaina?“ J. D. Zeitoun apibendrina savo ilgamečius tyrimus ir pristato įtraukiantį pasakojimą apie pastarųjų 300 metų žmonių sveikatos būklės pažangą ir nerimą keliantį posūkį jos istorijoje, kurį išvydome šiais dešimtmečiais.