Veronika Urbonaitė-Barkauskienė ne vienerius metus rašo tinklaraštį „Pterodaktilis ...ir vaikai“. Pagrindinės jo temos – tėvystės iššūkiai šiuolaikiniame pasaulyje. Autorė dažnai kalba apie pusiausvyros paieškas, iššūkius ir bandymą suderinti daugybę savo vaidmenų. Dalį minčių rasime ir knygoje „Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“, tiesa, čia taip pat nugulė pasvarstymai, kurie niekada nepasirodė bloge.

Kas gi yra tie devyniasdešimtųjų vaikai? Autorė savo knygoje taip vadina asmenis, kurie gimė per dvidešimtojo amžiaus paskutinius du dešimtmečius. Šie žmonės jau nuo jauno amžiaus gebėjo naudotis technologijomis, internetas jiems nebuvo egzotika, prieinama begalybė informacijos. Visa tai turėdami ir matydami kitus pavyzdžius, jie sau kelia nerealius lūkesčius, o kiekvieną nesėkmę reaguoja gerokai jautriau nei ankstesnės kartos.

„Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“ – socialinis tekstas apie šios kartos tėvystę. Kartos, kuri turi aiškius riboženklius, būdingą elgesį ir savo lūkesčius. Visi įsivaizduoja, kad savo vaikus tikrai augins kažkaip (dar nežinia kaip) kitaip. Juk jie skaito internetą ir viską žino apie tėvystę. Vaikai bus mandagūs, aprengti stilingais drabužėliais, visiems patiks, klausys tėvų. Tik realybė dažnai šiuos lūkesčius truputį nuleidžia. Tada ištinka drama. Devyniasdešimtųjų vaikų karta šią per amžius besikartojančią realybę išgyvena ne taip ramiai, kaip jų tėvai ar seneliai. Vaikų auginimas interneto amžiuje turi savo kainą, kurią tenka sumokėti nuolatiniais nustebimais. Knyga kalba apie naivų tikėjimą, kad tėvystė bus lengva ir sklandžiai praeis, net neišsipurvinus rankų. Autorė tiesiai kalba apie storos odos užsiauginimą bei puikybės kaukės nusimetimą. „Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“ – atviras tekstas apie nenudailintą motinystę.

Veronika Urbonaitė-Barkauskienė teigia, kad knygoje „Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“ galima tikėtis pokalbių apie empatiją, vyrus, kūną, lūkesčius, vienatvę. Leidinį iliustravo menininkė Ūla Šveikauskaitė. Dizainą kūrė Eglė Marija Ažubalytė. Todėl knyga bus ne tik aktuali savo temomis, bet ir maloni akiai.

Miesto sociologė Veronika Urbonaitė-Barkauskienė su savo šeima gyvena Švedijoje. Moteris turi tris vaikus, kurių auginimo patirtys buvo labai skirtingos. Gimus dvynėms autorė dėl sveikatos problemų negalėjo daug prisidėti prie jų auginimo ir kaip pati teigia – stebėjo viską tarsi iš šalies. Sulaukusi trečiojo vaiko Veronika visa galva panėrė į motinystės patirtis. Autorė publikavo ne vieną straipsnį šiuolaikinės tėvystės tema.