Apysakoje vaizduojama netrukus keturiolikos sulauksianti Lota, kuri, praėjus pusmečiui po mamos mirties, tėvui vėl ėmus dirbti tolimųjų reisų vairuotoju ir porai savaičių išvažiavus gabenti krovinio, lieka viena. Mergaitė išgyvena gedulą, apie kurį nemoka kalbėtis ir tik labiau ir labiau užsidaro nuo išorinio pasaulio – nustoja vaikščioti į mokyklą, vengia žmonių.

Pagaliau Lota lieka namuose viena. Kol tėvas išvykęs, vienintelis jos pašnekovas ir draugas bus jų senas šuo. Juk į mokyklą ji nebeis. Per pastaruosius mėnesius tiek visko įvyko – kaip bręstančiai paauglei visa tai priimti ir gyventi toliau? Lotai atrodo, kad ji žino atsakymą – reikia užsidaryti nuo pasaulio. Tačiau pasaulis įkyriai nepalieka ramybėje, o gyvenimas nuolat beldžia į duris. Ir jas tenka atidaryti.

Diana Ganc – literatūros tyrėja, vertėja, aktorė. „Lota“ – pirmoji autorės knyga.

Per pusę metų Lotos pasaulis apsisuka 180 laipsnių: ji netenka mamos, tėtis, dirbantis tolimųjų reisų vairuotoju, vėl išvyksta, geriausia draugė atsiduria ligoninėje, o ir šeimos šuo, atrodo, ruošiasi į amžinosios medžioklės plotus. Svetimųjų užuojautos nepageidaujanti mergaitė nusprendžia – ji nebeis į mokyklą. Tačiau knygos ir namų sienos negali teikti amžino prieglobsčio nuo supančio pasaulio, kaip ir gedulo bei artumo alkio negali užkimšti paskubomis perkamos kepyklėlės bandelės ir duona. Tačiau ar Lota ryšis vėl išmokti pasitikėti pasauliu? (Asta Skujytė-Razmienė)