Atėjus atostogoms, moksleiviai ilsisi arba keliauja. Bet šios atostogos Virai ne tokios, kaip įprastai, – jos priverstinės, nes prasidėjo karas. Slėpdamasi nuo apšaudymų, kartu su tėvais ir jaunesniuoju broliuku mergaitė persikelia į daugiaaukščio namo rūsį. Šeima bando prisitaikyti prie naujos realybės. Tirpdo sniegą, kai dingsta vanduo. Šildosi dainomis, kai nebėra šildymo. Tiki, kad artimieji saugūs, kai nutrūksta ryšys.

Atrodo, pažįstamas pasaulis griūva, o jį atstatyti galima tik vaizduotėje arba kompiuteriniame žaidime. Ieškant savyje šviesos, kurios nepasiekia raketos. Palaikant esančius šalia.

Katerynos Jehoruškinos knygoje „Mano priverstinės atostogos“ rasite ne tik skaudžią Viros istoriją, bet ir patarimų bei atkuriamosios psichologinės Svitlanos Roiz praktikos.